Matau, kad nori

Amerikiečių rašytoja Kristen Roupenian prieš kelerius metus žurnale „The New Yorker“ išspausdintu apsakymu „Kačių mylėtojas“ išleido džiną iš butelio.
Realistiškai ir be jokių saldžių pagražinimų aprašytas nevykęs jaunos merginos ir gerokai vyresnio vyro pasimatymas ne tik tapo tikra literatūrine sensacija, bet ir sukėlė galingą audrą socialiniuose tinkluose, įkvėpė tūkstančius komentarų apie moterų ir vyrų santykius. Pirmasis apsakymas autorę pakylėjo į elitinių mūsų laikų JAV rašytojų gretas, bet kartu tapo didžiausiu gyvenimo iššūkiu. K. Roupenian atlaikė kritikos ir susižavėjimo salves ir subrandinusi naują apsakymų rinkinį išbėrė dar daugiau druskos ant apgaulingai saldaus šiuolaikinės visuomenės santykių pyrago.

„Matau, kad nori“ – tai dešimties neįprastų, tamsaus humoro ir lytiškumo bei galios žaidimų sąsajomis paženklintų apsakymų rinkinys, atspindintis šiuolaikinį moterų pasaulį, kuriame persipina malonumas ir skausmas, meilė ir išdavystė, neįpareigojantis seksas ir neapčiuopiama, gniuždanti, beveidė prievarta. Ties realybės, fantazijos ir mistikos riba balansuojančios istorijos dažnai verčia jaustis nepatogiai, erzina, kelia nemalonius jausmus, bet kartu vilioja eiti į priekį, bent akies krašteliu pažvelgti į tamsiausią žmogaus asmenybės pusę ir atrasti joje savo šešėlių kontūrus.